Let’s play POKER
Gyvenimas, kaip pokerio žaidimas?
Tu turi kortas, tavo oponentas, draugas, meilužis darbdavys, kaimynas, giminaitis taip pat turi porą kortų rankoje. Žaidi ar ne?
Blefuoji, meluoji, rezgi planus, skaičiuoji kokia tavo galimybė laimėti, galvoji kokia korta iškris sekanti.
Bet viskas labai paprasta. Kuo geriau moki meluoti, kuo geriau moki suprasti, kai kitas meluoja, tuo geriau tau sekasi.
Kai įvaldai šią techniką, kortos praranda reikšmę. Gyvenimo aplinkybės, sėkmė ir nesėkmė praranda reikšmę. Ir tas, kuriam sekasi geriausiai meluoti, nepasiduoti azartui ir skaityti kitus žmones, kyla aukščiausiai. O po to išdidžiai giriasi visiem kokie jie protingi ir sėkmingi. Priima medalius už gerai sužaistą partiją. O mes tik dar labiau pavydime, tik dar labiau pasineriame į žaidimą ir dar labiau pasiduodame azartui, pasiruošę daryti ALL – IN, pasitaikius nors menkiausiai galimybei laimėti.
Ar gi neteisingai viskas skamba? Ar gi ne taip mus augino ir ne taip mums liepė gyventi tėvai, mokytojai, televizija?
Bet leiskite naivia jūsų paklausti, o kur gi šitame žaidime vieta nuoširdžiai meilei?
Mes kažką praleidome… Ir visi ginčai politikų tribūnose, televizijoje, internete, draugų būryje apie tai kas yra teisus, o kas ne, apie tai kas yra geras, o kas blogas, praranda reikšmę. Nes visi tik žaidžia vieną pokerio partiją po kitos. Taip, aš taip pat žaidžiu…
Teisingo ataskymo nėra, nes užduodamas klausymas yra neteisingas…
Ar tu suvoki ar bent jau žinai, kaip visa tai yra absurdiška?
