Naktinis Blogas

Gyveni žmogus – nori, svajoji, galvoji, mąstai, priemi sprendimus, tikiesi, viliesi.

Ir kartais supranti, kad pats kertinis dalykas yra noras, supratimas ko tu nori. Kartais supranti, kad visos tavo sudėtos pastangos siekiant užsibrėžto tikslo yra tik bergždžias teliuškavimasis vidury jūros bandant nusigauti į krantą. Teliuškuojiesi viduryje, kartais atrodo, kad jau tuoj paskęsi, darai viską ką gali, kad tik taip nebūtu. Nenuleisti rankų ir ramiai nenugrimzti verčia tik vienas dalykas – žinojimas. Žinojimas jog kažkur yra krantas nors jo ir nematai, nežinai kur jis ir net nežinai kaip jis atrodo, bet TIESIOG žinai, kad jis yra ir kad tu jį kažkaip pasieksi.

Galu gale tu tą krantą pasieki. Vienaip ar kitaip atsiduri ten kur norėjai atsidurti arba manai, kad atsidūrei ten kur norėjai atsidurti. Bet ne tikslas yra esmė. Esmė yra tavo įdėtos pastangos ir jū reali nauda kuri tau padėjo atsirasti ten kur dabar esi, ten kur norėjai būti.

Ir tada supranti, kad viskas ką stengeisi padaryti buvo tik bergždios pastangos. O ta nematoma ir paslaptinga jėga, kuri išgirsta tavo aiškius norus, suklostė aplinkybes taip, kaip tu ir norėjai, tik nesuvokei ir nesugebėjai sąmoningai padaryti to pats. Tačiau nemanau, kad reikia, nuvertinti, savo įdėtų pastangų, nes kažką darydamas kažko ir išmokai, kažką suprtai. Gal tiesiog užtrukai šiektiek ilgiau namuose lygindamas marškinius ir dėl to tavęs nepartrenkė neatsargus vairuotojas.

Aš kalbu net ne apie tiksla, net ne apie pastangas ar aplinkybes. Aš klausiu – kurie mano sąmoningi sprendimai man padeda judėto savo noro link, kurie nepadeda? Ar ta paslaptingoji jėga, kuri parūpina visko ko tau reikia šioje realybėje pamiršo aprūpinti pačiu svarbiausiu dalyku – saugumu? Nežinia sukelia patį didžiausią nesaugumo potirį. O žinojimas, kad viską darai ir judi savo tikslo link ir kad viskas yra ne tiesiog bergdžias teliuškavimasis vidury jūros, duotu stabilū saugumo jausmą. BET ta nepaibūdinama jėga pasiliko sau pagrindinį kozerį – netikėtumo faktorių. Kodėl? Tikriausiai dėl to, kad žaidimas būtu įdomesnis.

Aš kalbu, net ne apie sąmoningus sprendimus, net ne apie saugumą… Aš kalbu apie tai ar tavo laisva valia rinkitis tikrai egzistuoja? Jei Tu žmogau žinai, apie galimas pasirinkimo galimybes ar tai yra ta laisvė rinkits? Ar tu sakydamas, kad aš galiu imti ir nusižudyti tikrai manai, kad tai gali būti realus tavo pasirinkimas ar tai tiesiog tavo patirties žinios apie galimus, bet nelabai realius pasirinkimus?

Tai gi. Kur viskas prasideda ir kur viskas baigiasi? 1. Aš noriu 2. Aš gaunu. Viskas – žaidimas paprastas. Klausimai lieka tik keli. Kaip žinoti ko tau geriausia tą akimirka norėti? Kaip paskatinti gavimo procesą? Ir ar visada gauni tai ko norėjai, ar gauni tai ko tau tą ateities akimirką labiausiai ir reikės?

Nenuginčijamai atsakyk į tris pastaruosius klausimus ir laimėk mano gyvenimą, kurį galėsi susitvarkyti taip kaip nori.

Ačiū,

Tomas