Naktinis Blogas

Taip jau tas gyvenimas suręstas, kad negali pasirinkti nei laiko, nei aplinkybių tam, kad tave aplankytu dėdė suvokimas. Ir kas įdomiausia, kad tai dažniausiai nutinka labiausiai apgailėtinomis gyvenimo akimirkomis.

Kaip žinot nesenai bandžiau atsakyti į klausimą, kuris man iki šiol atrodė neatsyktas. Bandymai ir liko bandymais, tačiau taip ir nesijaučiau radęs atsakymą į šį klausymą.

Bet šiandien stovint eilėje ir laukiant kol kasininkė išmuš 2.29 Lt į kasą už batoną ir aš jai paduosiu paskutinius savo tris litus, mane gi netikėti sugalvojo aplankyti supratimas.

O gi netikėti atsakiau sau į klausimą “Kodėl gi aš svaiginuosi?”. Viskas labai paprasta. Gyvenant blaivą gyvenimą mane labiausiai kankina prasmės nebuvimas. Nesvarbu prasmė ilgalaikė ar trumpalaikė, jos nebuvimas viskame kame (ok, gal aš tiesiog jos nematau, tai dar nereiškia, kad jos ten nėra) mane labai labai labai erzina. O kad nebesierzintum, žmogus, paimi ir tiesiog apsineši. Tada prasmė neatsiranda, bet bent jau atrodo prasminga daryti dalykus, kurie tau tuo momentu sukelia džiaugsmą. O ir džiaugsmą keliančių dalykų atsiranda kurkas daugiau.

Tai dabar net pasimečiau… Prasmės kaip tais vis dar ir nėra, džiaugsmo irgi, o ataskymą lyg ir radau. O dėl svaiginimosi vis sąžinė graužia….

Na ramu bent jau tiek, kad paskutinius pinigus išleidau maistui, o ne svaigalams, tai šį tą kolkas dar reiškia :)

Tomas