Naktinis Blogas

Kur mūsų pasaulis? Kur mūsų tikrovė? Kur mano laisva valia rinktis?

Ar mes matome savo psaulį tokį kokį norime jį matyti ar tiesiog priemame mums, jau prieš ateinant čia, sukurtus gyvenimo modelius?

O kiek iš mūsų susimasto, kokio aš to gyvenimo noriu? Kokias spalvas noriu matyti, kokius jausmus noriu jausti, kokius žmones noriu pažinti? O gal nesusimąstom tik dėl to, kad per daug plačios erdvės apmąstymam, gal per daug dalykų galėtum pakeisti savo gyvenime, gal geriau suversti kaltes tiems kurių mums parinktus gyvenimus mes gyvename? O gal tiesiog bijom…

Išmesk viską. Išnešk viską iš savo kambario, kurį vadini gyvenimu/savo kasdienybe. Išnešk kompiuterį su svetimais žmonių išgyvenimais aprašomais bloguose, su netikrom naujienom atsirandačiom naujienų portaluose, su filmais ir vaizdo klipais, kurie tave įkvėpe, padovanoja svetimas fantazijas, leidžia pasvajoti. Manai jau daug atsisakei išnešęs kompiuteri? Išnešk garso sistemą. Išnešk visą muziką kuri tave nuolatos lydi reklamų takeliuose, klubuose, mašinoje, gatvėje. Išnešk visus garsus – troleibusų gaudesį, žmonių keliamą šurmulį, lietaus barbenimą į stiklą. Išnešk visas fotografijas, išnešk visus taip vadinamus “prisiminimus” apie vakar, apie vaikyste, apie draugus. Išspirk iš savo kambario visus žmones – tėvus, draugus, mylimuosius, praeivius, mokytojus. Išnešk visus baldus – sofas, fotelius taip pat ir kilimus, lovas, šviesas. Nudažyk visą kambary baltai.

Kas gi liko? Didelė tuščia erdvė ir klausimas “tai kas gi sudaro mano gyvenimą?”. Kurioje vietoje aš laisvai rinkdamasis sukuriau kažką savo gyvenime. Juk viskas buvo primesta, padovanota, papasakota, išgyventa kitų. O kas lieka man? Nieko neliaka… Nieko ir neturi likti. Čia tik mes per daug užsivedę kažko prasmingo palikimu, kažko didžio sukurimu. Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra toks didelis tuščias baltas kambarys…

Atsisėsk viduryje savo tuščio kambario, viduryje savo tuščio gyvenimo, užsimerk ir pagalvok, kaip tavo kambarys turėtų atrodyti, kad tu kiekvieną sekundę pagalvotum, kad viskas yra taip kaip aš norejau, kad kiekvieną sekundę tu vertintum savo gyvenimą, nes tu jį pastatei tokį kokį norėjai.

Ar turėsi tam drasos? Ar tiesiog suprasi, kad viskas jau ir taip yra, taip kaip tu norėjai tai matyti.

Viskas kilo iš pasipiktinimo savo kasdienybe, savo tikrove ir žmonėmis kurie dažnai skundžesi, koks blogas jų gyvenimas.

Tomas